Prarasti centrinius riebalus


Baltymai, riebalai bei angliavandeniai: kuo naudingi ir kur jų ieškoti?

Baltymai, riebalai bei angliavandeniai: kuo naudingi ir kur jų ieškoti? Dietologai tvirtina, kad mityba turi būti subalansuota.

Tačiau didžiausias siurprizas man buvo tai, kad šiuo laimės kūdikiu kolegos laiko mane, www. Apie tai susimąsčiau tik tada, kai šalia sėdinti kolegė ėmė šnairuoti į mano nesibaigiančius užkandžius sausainius, bandeles, šokoladą. Juk dar prieš ketverius metus tikrai nebuvau tas žmogus. Nors nuolat laikiausi dietų, svėriau 7 kg daugiau ir vilkėjau vienu dydžiu didesnius drabužius. Tiesą pasakius, lieknėti pradėjau tik tada, kai nustojau laikytis dietų.

Jei iš savo raciono pašalinsite riebalus, galbūt ir tapsite lieknesni, tačiau ne sveikesni, rašo DELFI. Baltymai Baltymai yra pati svarbiausia medžiaga atkuriant ir pakeičiant pasenusias ląsteles naujomis. Šie kaitos procesai žmogaus organizme vyksta nuolat. Tačiau pakeisti ląstelių būtų neįmanoma be aminorūgščių, kurių turi augaliniai ir gyvūniniai baltymai. Statybinę ląstelių ir organų funkciją atliekantys baltymai, kurių pagrindu gaminamos įvairios medžiagos bei hormonai, kartu su gliukoze yra idealiausias maistas smegenims.

prarasti centrinius riebalus

Visas organizmas — plaukai, nagai, raumenys ir vidaus organai — sudaryti iš baltymų. Pagrindiniai baltymų šaltiniai — gyvūniniai ir augaliniai produktai varškė, žuvis, mėsa, kiaušiniai ir kt. Pasibaigus virškinimo procesui, pradinė baltymų sudėtis skirsis nuo galutinės, nes patekę į mūsų organizmą baltymai suskaidomi į aminorūgštis, kurias organizmas naudoja savo paties baltymams gaminti.

Prarasti svorio ar prarasti svorio? Ar aš galiu būti nėščia nutukimu

Palyginus su gyvūniniais baltymais, augalinius baltymus organizmas pasisavina šiek tiek prasčiau atitinkamai 97 prarasti centrinius riebalus.

Iš viso baltymai gali susintetinti iki 30 įvairių aminorūgščių. Likusios aminorūgštys yra pakeičiamos. Reguliariai vartojant baltymus, užtikrinama geresnė medžiagų apykaita.

Kuo naudingi riebalai?

Nevalgant baltymų, sulėtėja vaikų vystymosi ir augimo procesai, o suaugusiųjų žmonių organizme įvyksta daug neigiamų pokyčių: pakinta kepenų struktūra, sumažėja naudingųjų ir maistingųjų medžiagų pasisavinimas, pasikeičia hormoninis fonas, suprastėja širdies raumens darbas, smunka darbingumas, pablogėja atmintis.

Maža to, gaunant nepakankamai baltymų, silpnėja imunitetas, organizmas pradeda gaminti per mažai antikūnų, gali prasidėti avitaminozė ir išsivystyti uždegiminiai procesai. Kita vertus, per dideli baltymų kiekiai taip pat nieko gera nežada. Tačiau šalinant baltymų prarasti centrinius riebalus, netenkama kalcio, iškyla inkstų akmenų ir vėžio rizika.

Riebalų apykaita

Kad baltymų nepritrūktumėt ir nepadaugintumėt, svarbu žinoti kasdienę jų normą. Suaugęs žmogus per parą turėtų gauti vidutiniškai — g baltymų, o esant padidintam fiziniam krūviui baltymų kiekį reikėtų padidinti iki g. Riebalai Standartinė nuomonė apie riebalus paprastai būna neigiama: jie laikomi lieknos figūros priešais. Tačiau vartojant teisingais kiekiais, riebalai organizmui yra tiesiog būtini. Riebalai yra vieni galingiausių energijos šaltinių.

Antra pagal populiarumą plastinės chirurgijos operacija pasaulyje: ką svarbiausia žinoti

Riebaliniai audiniai saugo organizmą nuo susitrenkimų bei pažeidimų, neleidžia prarasti šilumos, taip pat atlieka energijos šaltinio funkciją, kai dingsta 55 metai kaip mesti svorį ar nėra prarasti centrinius riebalus užvalgyti. Maistinius riebalus sudaro glicerolio esteriai ir aukštesniosios riebiosios rūgštys jos būna dviejų tipų — sočiosios ir nesočiosios.

Sočiųjų riebiųjų rūgščių turi kietieji augaliniai riebalai, nesočiųjų — jūros produktai ir skystieji aliejai. Normalus riebalų kiekis organizme turėtų sudaryti 20 — 30 proc. Žmogaus organizme riebalai įeina į ląstelių membranų bei nervinių skaidulų sudėtį, jie dalyvauja sintetinant hormonus, rūgštis, tulžį ir vitaminus. Vartoti riebalus yra būtina. Jie padeda pasisavinti baltymus ir vitaminus A, D, Enormalizuoja nervų sistemos darbą, palaiko odos elastingumą bei stangrumą, padeda pasisavinti iš žarnyno naudingus mineralus.

Gyvūniniai riebalai pasisavinami prasčiau negu augaliniai, tačiau organizmui reikalingos abiejų tipų riebiosios rūgštys.

Maitinantis subalansuotai, suaugęs žmogus per dieną turėtų gauti nuo iki g riebalų. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti 30 — 40 proc. Jei organizmui trūksta riebalų, pablogėja odos būklė, sutrinka cholesterino apykaita, padidėja aterosklerozės rizika, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis, nusilpsta centrinė nervų ir reprodukcinė sistemos.

Reikia vengti ir riebalų pertekliaus, nes tokiu atveju kyla skydliaukės bei kepenų veiklos sutrikimų rizika, gali išsivystyti vėžinės ląstelės ir susidaryti inkstų akmenys.

Nuo riebalų pertekliaus taip pat kenčia figūra, atsiranda antsvorio, nes vienas gramas riebalų turi net 9 kcal. Angliavandeniai Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir ta statybinė medžiaga, iš kurios sudarytas visas organizmas. Kartu su baltymais angliavandeniai sudaro pačius svarbiausius junginius, fermentus ir hormonus, reikalingus normaliam funkcionavimui. Sąlygiškai juos galima skirstyti į paprastuosius angliavandenius monosacharidus gliukozė, galaktozė, fruktozė ir disacharidus maltozė, laktozė, sacharozė bei sudėtinius angliavandenius pektinas, skaidulos, krakmolas, glikogenastaip pat į pasisavinamus bei nepasisavinamus angliavandenius.

Paprastuosius angliavandenius organizmas pasisavina greitai. Patekę į kraują, jie aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis — jei jų tikrai reikia. Jei tokios būtinybės nėra, angliavandenių perteklius virsta riebalais ir sukaupiamas atsargai.

prarasti centrinius riebalus

Angliavandeniai aktyviai dalyvauja virškinimo sistemos veikloje, padeda pasisavinti maistinguosius mikroelementus ir susintetinti  DNRRNR ir ATP molekules, patenkina iki 70 proc. Sudėtinių angliavandenių šaltiniais yra makaronai, bulvės, įvairios kruopos, pilno grūdo duona, vaisiai ir daržovės.

Skaitykite forume: Dalintis: Gyvenimo ritmas vis greitėja — mes vis dažniau pasirenkame automobilį, užuot pasivaikščioję, dauguma dirbame sėdimą darbą, o laisvalaikį praleidžiame ne gamtoje, bet jaukiai įsitaisę prie kompiuterio ekrano ar televizoriaus. O žiūrint televizorių, lyg netyčia ant stalo atsiranda traškučių pakelis ar kitas skanumynas. Mes kramsnojame, nesusimąstydami, kokį didelį kilokalorijų kiekį gauname. Ar žinote, kad g lazdyno riešutų turi kcal, tai yra dvigubai daugiau, nei g liesos kiaulienos? Mes vis mažiau judame, sportuojame, atrodo, jog tam nėra laiko, na, o vienas kitas kilogramas priaugtas per metus — ne tokia ir didelė bėda.

Paprastieji angliavandeniai — tai cukrus ir visi jo pagrindu gaminami saldumynai. Paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių santykis kasdienėje mityboje turėtų sudaryti atitinkamai 20 proc.

prarasti centrinius riebalus

Per dieną su maistu reikėtų gauti ne mažiau kaip — g angliavandenių. Jeigu organizmui jų trūks, gali prasidėti riebalinė kepenų distrofija kepenyse mažėja glikogeno ir daugėja riebalų. Sutriks baltymų ir riebalų apykaita, kraujyje pradės kauptis žalingos medžiagos, padaugės ketonų padidėjus baltymų ir riebalų rūgštingumui, gali ištikti koma dėl smegenų audinių apnuodijimo ir organizmo terpės pasikeitimo į rūgštinę.

Jeigu jums pradėjo virpėti rankos, padidėjo prakaitavimas, apėmė silpnumas, mieguistumas, atsirado alkio jausmas, pradėjo pykinti ir skaudėti galvą, gali būti, prarasti centrinius riebalus jums trūksta angliavandenių. Normalizuoti jų lygį gali cukrus.

Dietų laikytis neverta

Kad to išvengtumėte, stenkitės per dieną suvartoti ne mažiau kaip g angliavandenių. Kita vertus, vartojant pernelyg daug angliavandenių, galima nutukti ir susirgti II tipo cukriniu diabetu, kurį sukelia padidėjusi insulino koncentracija.

prarasti centrinius riebalus

Kai vartojama daug angliavandenių turinčio maisto, organizmas būna priverstas išskirti daug insulino, kad jis paverstų gliukozę riebalais.

Daugaiu skaitykite: www.